Kas laukia paralimpinio sporto?

Kas laukia paralimpinio sporto?

Lietuvos paralimpinio komiteto generalinis sekretorius Paulius Kalvelis komentare paralimpinio judėjimo žurnalui #ĮveikSave apžvelgė permainas šalies sporto finansavimo sistemoje ir potencialią įtaką paralimpinio sporto vystymui.

Paulius Kalvelis (Dano Sodaičio/LPAK nuotr.)

Paulius Kalvelis, Lietuvos paralimpinio komiteto generalinis sekretorius

2021-ieji Lietuvos paralimpiniam sportui atnešė daug pergalių ir džiaugsmo, tačiau tuo pačiu pasėjo daug nežinomybės, su kuria, panašu, gyvensime visus 2022-uosius ar net ilgiau. Įstatymų leidėjų priimti teisės aktų pakeitimai stabdo pastaraisiais metais įsibėgėjusią Lietuvos paralimpinio komiteto veiklą.

Kalbėkime tiesiai. Pats svarbiausias klausimas, žinoma, yra finansavimas. Be jų šiuolaikinis sportas yra tik fizinis aktyvumas savo malonumui, bet ne daugiau. O didelėms pergalėms tarptautinėje arenoje, sėkmingiems sporto plėtros ir socialiams projektams reikalingos lėšos. Ir labai nemažos.

2021-aisiais didžiąją dalį Lietuvos paralimpinio komiteto biudžeto sudarė loterijų bendrovės „Euloto“ paramos lėšos. Bet Seimas priėmė Loterijų įstatymo pakeitimus, kuriems įsigaliojus, šios paramos netenkame. Akivaizdu, kad Lietuvos paralimpiniam komitetui tai yra milžiniški praradimai.

Apie tai nuo praėjusio rudens kalbame garsiai. Vasario mėnesį buvome susitikę su Švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene. Gavome pažadą, kad bus ieškoma būdų amortizuoti praradimus. Kartu ieškome kelių, kaip tai padaryti. Vis tik pažadų esame prisiklausę daug ir į juos žiūrime labai atsargiai.

Pernai didžioji dalis Lietuvos paralimpinio komiteto išlaidų buvo susijusi su sportu, jo plėtra. Loterijų paramos lėšos mums leido organizuoti treniruočių stovyklas užsienyje, deleguoti sportininkus į tarpinius, kontrolinius startus, taip pat į svarbiausias žemyno varžybas. Pavyzdžiui, į Europos lengvosios atletikos čempionatą išvežėme 16 sportininkų, nors valstybės finansavimą gavome tik 9 atletams. Taip pat vykdėme kraujo tyrimų programą, maisto papildų programą, mokėjome stipendijas sportininkams ir treneriams.

Atidaryta Paralimpiečių krantinė, pradėta kurti mobiliojo programėlė „Parateam“, o tai yra dideli ir svarbūs paralimpiniam judėjimui projektai. Neatsiejama viso darbo dalis – viešinimas, kuris leido smarkiai padidinti paralimpinio sporto žinomumą Lietuvoje.

Taigi, matome, kad netenkame labai daug, o dėl praradimų kenčia visos išvardintos sritys.

Siekdami kompensuoti praradimus, beldžiamės ne tik į valdžios, bet ir į verslo duris, ieškome paramos. Džiaugiamės visais mūsų rėmėjais, prie kurių prisijungė „Northway“. Kalbamės ir su kitomis įmonėmis, artėjame prie susitarimų. Vis tik procesas nėra greitas ir per dieną atstatyti tai, kad buvo kurta penkerius metus, nėra paprasta.

Šie metai yra pereinamieji, nes iki liepos gyvensime pagal vienus įstatymus, o vėliau pagal kitus. Tai įneša labai daug nežinojimo, kas bus ir kaip bus. Planavimas yra ypatingai sudėtingas. Kol kas iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Lietuvos paralimpinis komitetas yra gavęs mažiau nei 30 tūkst. eurų. Tikriausiai visi suprantame, kas su tiek pinigų pasiekti gerų rezultatų yra neįmanoma. Nuo liepos yra žadama skirti papildomą finansavimą, bet klausimas, kaip lėšos bus paskirstytos.

Iššūkių tikrai daug, o klausimų kol kas turime daugiau nei atsakymų.