Kęstutis Skučas nusitaikė į šeštąsias paralimpines žaidynes karjeroje. Nors kauniečiui 53-eji, jis nuolat varžybose gerina asmeninius rezultatus ir veža į Lietuvą medalius. Už šių blizgančių apdovanojimų slypi milžiniška kaina: negalia pasibaigusi tarnyba Sovietų armijoje ir ilgi metai sportuojant ant galimybių ribos. Iš pradžių tikintis vėl pradėti vaikščioti, vėliau – norint įrodyti sau ir kitiems, jog viskas yra įmanoma. Dabar – siekiant garsinti Lietuvos vardą ir užkrėsti savo pavyzdžiu kitus žmones su negalia.
„Sportas – kiekvieno piliečio teisė, o negalią turinčiam žmogui tai didelė savirealizacijos galimybė. Man asmeniškai sportas reiškia dar daugiau. Manau, tikrai sportuočiau, net jei nedalyvaučiau paralimpiniame profesionaliame sporte. Sportas man yra kažkas tokio be ko aš nelabai galėčiau.
Jaučiu, kad per sportą, per fizinius krūvius aš visai kitaip suvokiu save, galiu daugiau nuveikti. Ne tik fiziškai, bet ir kitose srityse, apskritai gyvenime. Nuolat reikia kažko siekti, o sporte aš visada matau tą tolimesnį tikslą tobulėti ir stiprinti save“, – dėsto Atėnų paralimpinis vicečempionas K. Skučas.
Iš tarnybos Sovietų armijoje – į neįgaliojo vežimėlį
Kauniečio kelias į paralimpinio sporto aukštumas prasidėjo po tragiškai susiklosčiusios tarnybos Sovietų armijoje 1986 m. Užklupus ligai, lietuviui nesėkmingai operuotas stuburas. Pasekmė – neįgaliojo vežimėlis.
Tiesa, sportinio kelio pradžioje K. Skučo variklis buvo ne pergalių siekimas, o noras vėl pradėti vaikščioti.
„Pradėjau nuo reabilitacinio sporto. Dar gulėdamas ligoninėse prisiklausiau apie tai, buvau labai užsivedęs. Grįžęs nėriau į sportą, kad kuo daugiau kūną susiremontuoti. Aišku, pradžioje buvo minčių, kad gal net ir vaikščiosiu. Bet gal čia tik aš viduje tuo tikėjau. Gydytojų išvados buvo kitokios.
Vis dėlto motyvacija buvo didžiulė, norėjau padaryti tai, ko kiti nepadarė. Ar bent jau pamatyti, kiek galima nuveikti ta kryptimi. Krūviai buvo ribiniai, treniruotės nuo ryto iki vakaro. Visa tai kartais atrodė vos ne kaip kažkoks išgyvenimo maratonas, kuriame tu įrodinėji sau ir kitiems”, – atsimena paraatletas.
K. Skučas, padedamas tėčio, namie įsirengė sporto kambarį ir čia liejo prakaitą. Nors tikslas vėl pradėti vaikščioti, kaip sako pats kaunietis, buvo nerealus, jaunuoliui pavyko labai sustiprėti fiziškai.
Už trijų dešimtmečių senumo pamokas K. Skučas dėkingas ir šiandien. Kaunietis sako, jog tada suprastos tiesos jam ypatingai padeda siekiant aukštumų profesionaliame paralimpiniame sporte.
„Atsirado pasitikėjimas, supratimas, kad galiu pats judėti ir labai daug daryti. Atsirado savarankiškumas, stengiausi viską daryti pats. Manau, kad tas laikas man labai daug davė. Supratau, kad kartais atrodo, jog pasiekei ribą, bet tada pareikalauji iš savęs dar daugiau ir sieki dar daugiau“, – dėsto K. Skučas.
Profesionalaus sporto pradžioje – savęs ieškojimas
Kaunietis į paralimpinį judėjimą pasuko Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Iš pradžių ieškojo savęs: stūmė štangą, žaidė stalo tenisą, dalyvavo alinančiose vežimėlių maratonuose, vežimėlių krepšinyje.
Be to, įstojo į tuometinį Kūno kultūros institutą (šiandien Lietuvos sporto universitetas – red.), kuriame, siekdamas dar daugiau pažinti žmogaus galimybes, vėliau įgijo mokslų daktaro laipsnį.
Aukštojoje mokykloje K. Skučas užsiėmė plaukimu ir užsikabino. Kauniečiui sekėsi puikiai, o netrukus jis pradėjo atstovauti Lietuvai pasaulio ir Europos čempionatuose, kuriuose iškovodavo aukštas vietas.
Tai leido K. Skučui prasibrauti į 2000 m. Sidnėjaus paralimpines žaidynes, kurios, kaip paaiškės vėliau, jam buvo pirmosios iš mažiausiai penkerių, kuriose kaunietis jau gynė Trispalvės garbę.
K. Skučui debiutinėje paralimpiadoje startavo dviejose plaukimo rungtyse ir vienoje iš jų – 200 metrų laisvuoju stiliumi – pateko į finalą. Debiutas, pasak kauniečio, buvo sėkmingas.
„Įspūdis Sidnėjuje? Tai buvo kažkas labai stipraus ir nerealaus. Nežinau, ar dėl to, jog dalyvavau pirmą kartą, tačiau man Sidnėjaus žaidynės padarė labai didelį įspūdį. Jau buvau dalyvavęs Europos, pasaulio čempionatuose. Bet paralimpinėse žaidynėse visiškai kita atmosfera, nuotaika. Jauti, kad esi kažko labai didelio ir ypatingo dalimi“, – prisiminimais iš Australijoje įvykusio paralimpinio debiuto dalijasi K. Skučas.
Paralimpinis sidabras, prilygęs stebuklui
Kauniečio šlovės valanda išmušė po ketverių metų Atėnų paralimpinėse žaidynėse, kuriose jis iškovojo sidabro medalį plaukdamas 50 metrų nugara. Patį K. Skučą iki šiol stebina ne rezultatas, o tai, kokiomis aplinkybėmis jis buvo pasiektas.
„Minčių apie medalį buvo, nors aš atvirai jų nereiškiau, pasilaikiau sau. Nutiko taip, jog nuvykęs į Atėnus, iš karto susirgau. Atėnų ligoninėje man diagnozavo sinusitą. Pakilo temperatūra, penkias dienas praleidau lovoje. Atrodė, kad apie jokius rezultatus negali būti nė kalbos.
Nežinau, kas įvyko. Laimėjau medalį, parodžiau savo geriausią rezultatą ir pasiekiau Europos rekordą. Po to žiūrėjau vaizdo įrašą ir supratau, kad praplaukiau idealiai. Grybšnis į grybšnį, išdėstymas ir finišas, viskas idealu. Tai buvo kažkas fantastiško. Atrodė, lyg kažkas padėjo“, – sidabrinį finišą analizuoja K. Skučas.
Vis tik patikrintais metodais, o ne antgamtinėmis jėgomis tikintis mokslų daktaras sako, kad greičiausiai jo sėkmę Atėnuose lėmė ypatingai geras pasirengimas. Esą net liga nesugriovė sportinės formos.
K. Skučas vėliau varžėsi 2008 m. Pekino ir 2012 m. Londono paralimpinėse žaidynėse. Nors rezultatai buvo solidūs, tačiau lietuviui sugrįžti ant nugalėtojų pakylos nepavyko nei Kinijoje, nei Didžiojoje Britanijoje.
Po Londono žaidynių – iš vandens į sausumą
Po Londono žaidynių K. Skučas nusprendė atsisveikinti su plaukimu. Dėl prasidėjusių sveikatos problemų, kaip sako pats kaunietis, jis nusprendė „iš vandens išlipti į sausumą“.
O atsisveikinęs su baseinu, atsisuko į anksčiau išbandytą lengvąją atletiką.
„Jau buvau ragavęs lengvosios atletikos ankstesniais metais, dalyvavęs varžybose. Aišku, šiame etape buvo tos nežinomybės. Buvo klausimų, kaip man pavyks integruotis. Į priekį varė dar viena galimybė dalyvauti paralimpinėse žaidynėse, atstovauti savo šaliai“, – permainų laiką atsimena K. Skučas.
2016 m. K. Skučas išvyko į penktąją savo paralimpiadą Rio de Žaneire, kurioje išbandė jėgas vežimėlių lenktynėse ir disko metime. Pastarojoje rungtyje kaunietis užėmė aukštą ketvirtą vietą.
Tačiau po Rio žaidynių paralimpietis nutarė labiau susitelkti į vežimėlių lenktynes. Tai lėmė įsigytas naujas ir modernesnis lenktyninis vežimėlis „Volturnus“, kuriuo K. Skučas 2018 m. Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate iškovojo du medalius – auksą 400 m rungtyje ir sidabrą 1500 m distancijoje.
Po metų, 2019 m. pasaulio neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate Dubajuje kaunietis vėl pagerino asmeninį rekordą ir užėmė aukštą šeštą vietą 1500 metrų vežimėlių lenktynėse.
Nusitaikė į šeštąją paralimpiadą karjeroje
Nors Tokijo žaidynės dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos buvo metams nukeltos, bet K. Skučas šį laiką išnaudoja dar sunkesnėms treniruotėms ir vežimėlio lengvinimui, mechanizmų tobulinimui.
„Kęstučio užsispyrimas ir ryžtas negali nežavėti. Jis neabejotinai yra vienas iš daugiausiai ir sunkiausiai dirbančių paraatletų ir, ko gero, apskritai sportininkų. Manau, kad būtent juodas kasdienis darbas yra jo ilgaamžiškumo paslaptis. Be to, paralimpinis sportas tuo specifinis, kad branda čia ateina vėliau.
Darome viską, kad Kęstutis patektų į šeštą paralimpiadą. Prisidedame finansiškai prie papildomų startų, treniruočių stovyklų, vežimėlio tobulinimo. Vien jau dalyvavimas žaidynėse būtų sėkmė, tačiau žinau, jog mūsų sportininkas iš savęs išspaus maksimumą ir dėl geriausio rezultato“, – sako Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas, Rio de Žaneiro paralimpiados čempionas Mindaugas Bilius.
Į šeštąją paralimpiadą nusitaikęs K. Skučas garsiai apie tikslus Tokijuje kol kas nekalba. Pasak paralimpinio judėjimo veterano, kol kas svarbiausias tikslas – patekti į Japonijoje vyksiančias paralimpines žaidynes.
„400 metrų distanciją noriu važiuoti greičiau nei per minutę, o 1500 metrų atkarpą – greičiau nei per keturias minutes. Tai čia kalbant apie rezultatą. O kur jis bus pasiektas – klausimas“, – sako K. Skučas.
Svarbiausi Kęstučio Skučo laimėjimai:
2002 m. pasaulio neįgaliųjų plaukimo čempionatas
2 vieta (50 m nugara plaukimas)
2004 m. Atėnų vasaros paralimpinės žaidynės
2 vieta (50 m nugara plaukimas)
2006 m. pasaulio neįgaliųjų plaukimo čempionatas
2 vieta (50 m nugara plaukimas)
2018 m. Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionatas
1 vieta (400 m vežimėlių lenktynės)
2 vieta (1500 m vežimėlių lenktynės)
Lietuvos paralimpinis komitetas su LRT pristato projektą „Paralimpinis sprintas“, kurio metu LRT.lt skaitytojai supažindinami su šiuo sportu, paralimpiečių istorijomis. LRT socialiniuose tinkluose kasdien kviečiame dalyvauti viktorinose ir laimėti prizų.