Lietuvos golbolo (aklųjų riedulio) rinktinė antradienio vakarą JAV, Fort Veine stos į kovą su Turkijos komanda. Tai bus grumtynės dėl paralimpinio atrankos turnyro aukso medalių. Nors šio finalo vertė – daugiau simbolinė, nes abi komandos jau turi bilietus į Tokijo paralimpines žaidynes, tačiau Mantas Brazauskis žada varžovams kuo rimčiausią kovą. Vienas Lietuvos rinktinės lyderių pasirengęs pats žaisti, nors rungtyniauja kęsdamas čiurnos skausmą.
„Mantas yra kareivis ir aikštėje atidirba lyg naujas, lyg būtų be traumos. Jis labai reikalingas mūsų rinktinei“, – M. Brazauskio svarbą nacionalinei komandai po pergalingų ketvirtfinalio rungtynių su JAV ekipa įvertino Lietuvos rinktinės vairininkas Valdas Gecevičius.
M. Brazauskiui tai buvo antras mačas paralimpiniame atrankos turnyre JAV. Penkerias rungtynes jis praleido dėl apmaudžios čiurnos traumos, kurią patyrė prieš pat turnyro startą. Nors kelias pirmas dienas Lietuvos rinktinės žaidėjas negalėjo net paeiti, jis veržėsi į aikštę.
„Aš norėjau anksčiau eiti žaisti, bet ačiū treneriui už tai, kad sustabdė. Jis specialistas ir gerai žinojo, kada man suteikti šansą ir leisti rungtyniauti“, – apie veržimąsi į aikštę pasakojo M. Brazauskis.
M. Brazauskis visas trejas rungtynes JAV žaidė kęsdamas patemptos čiurnos skausmą. Nepaisant to, jis tapo sunkiai įmenama mįsle Lietuvos rinktinės varžovų atakų lyderiams.
„Galėčiau greičiau bėgti paskui kamuolį ir užtikrinčiau gintis, kai kojomis tenka atremti metimus. Bet yra kaip yra. Koją bintuoju, tepu tepalais, šaldau. Prieš rungtynes man koją suteipuoja ir galiu žaisti panašiai kaip būdamas sveikas. Jaučiasi čiurnoje deginimas, bet didžiulio skausmo nebėra“, – traumos ir skausmo nesureikšmino Lietuvos rinktinės gynybos ramstis M. Brazauskis.
Lietuvos rinktinė A grupės varžybose rungtyniavo kiek banguotai ir finišavo antra, praleidusi į priekį Turkijos komandą – vienintelę, sugebėjusią įveikti lietuvius. V. Gecevičiaus auklėtiniai įsibėgėjo vangiai, bet ketvirtfinalyje su JAV ir pusfinalyje su Kinija rodė vis solidesnį žaidimą.
„Trūko tik to, kad mes kinusvisai sutriuškintume (juokiasi – red.). Tikrai solidžiai atrodėme pirmame kėlinyje, o antrame kinai parodė, kad ir jie moka gintis, gali įmušti. Turėjome iškęsti sunkią atkarpą, vadinamą įvarčių sausrą. Bet galiausiai vėl juos pradūrėme, susigrąžinome persvarą iš išsaugojome ją iki pabaigos“, – pusfinalio rungtynes su Kinijos rinktine prisiminė M. Brazauskis.
Abi finalininkės – Lietuvos ir Turkijos rinktinės – jau turi bilietus į Tokiją. Vis dėlto Lietuvos rinktinės treneris V. Gecevičius po pergalės prieš kinus sakė, kad finalas jo ekipai nebus tik formalumas. Mūsų komanda prieš turkus išsirikiuos stipriausios sudėties. Į aikštę veržiasi ir M. Brazauskis.
„Tai nebus vieša treniruotė. Taip, pagrindinis tikslas pasiektas – patekome į paralimpines žaidynes. Bet aš labai noriu išmėginti jėgas ginantis nuo turkų metimų. Manau, kad ir kitiems komandos nariams norisi sudainuoti Lietuvos himną ant garbės pakylos. Mes to ir sieksime“, – sakė M. Brazauskis.
Pasak M Brazauskio, kitas tikslas – Europos čempionato auksas. Lietuvos rinktinė spalį Vokietijoje vyksiančiose Senojo žemyno pirmenybėse gins 2017-aisiais Suomijoje iškovotą titulą.
„Įtampą Europos čempionate pasidalins komandos, dar neturinčios bilietų į Tokiją. Jos kausis dėl to vienintelio kelialapio, kuris bus skirtas Europos čempionams. O mes čempionate žaisime be įtampos ir ruošimės Tokijo paralimpinėms žaidynėms“, – į ateitį žvelgė M. Brazauskis.
M. Brazauskis patikino, kad patekimas į Tokijo žaidynes, neliks neatšvęstas.
„Treneris gal pakvies mus į sodybą šašlyko. Amerikoje jų nekepsime, yra kitų reikalų – finalas“, – juokėsi M. Brazauskis.
Lietuvos ir Turkijos rinktinės susitiks trečiadienį 22.15 val.
Lietuvos rinktinė į Vilnių grįš liepos 11 d., ketvirtadienį 14.40 val. reisu iš Kopenhagos.