„Sprintas susideda iš milisekundžių, todėl mums itin svarbu perimti naujausias mokslo žinias. Jei patobulėsime 1 proc. genetikoje, 1 proc. – vartodami papildus, 1 proc. – sporto medicinoje, tie 3 procentai jau gali lemti, ar mes esame olimpinėse žaidynėse, ar nesame“, – sako treneris Martas Skrabulis, kasdien treniruojantis 8 aukšto lygio lengvaatlečių grupę ir garsėjantis savo troškuliu naujausioms mokslo žinioms.
Vilma Venckutonytė
„Pradėjome darytis genetinius tyrimus, kurie rodo, kokios įtakos sportininkams gali turėti įvairūs faktoriai, į kuriuos verta atsižvelgti ir kažką keisti treniruotėse. Pavyzdžiui, gal vartoti kitokius maisto papildus, nes vieniems tinka kofeinas, kitiems netinka. Matome, kaip kiekvieno lengvaatlečio organizmas reaguoja į laktozę, kaip įsisavina geležį ir bendrai kokias maisto medžiagas, mineralus, vitaminus kiekvienas organizmas labiau toleruoja – genetiniai tyrimai visa tai jau parodo“, – susidomėjęs kalba M. Skrabulis.
Treneris įsitikinęs, kad sparčiai besivystančio genų mokslo, taip pat sporto fiziologijos, biochemijos, biomechanikos, anatomijos ir kitų susijusių mokslo šakų žinios yra ypač svarbios šiuolaikiniame sprinte, o jo pareiga – pastebėti, įsisavinti ir taikyti aktualias naujoves.
Mokosi iš elitinių pasaulio trenerių
„Mano aistra yra ieškoti, kodėl daug pasiekusiems treneriams taip gerai sekasi. Amerikietis Dan Pfaff yra pagrindinis mano mentorius – šį trenerį rekomenduoju sekti visiems. Jis yra genijus, paruošęs apie 60 olimpinių lengvaatlečių, pasaulio prizininkų. Dabar jis daugiau dirba kaip trenerių treneris ir yra vienas iš labai išmintingai sukurtos mokymų sistemos „Altis“ turinio kūrėjų“, – pasakoja M. Skrabulis.
Lietuvių treneris pats nuolat mokosi iš „Altis“ sistemoje pristatomų elitinių pasaulio trenerių seminarų ir jų dirbtuvių. M. Skrabulis prisipažįsta, kad jo, kaip trenerio, motyvacija yra suteikti bėgikams kuo daugiau galimybių, kurias leidžia šiuolaikinės technologijos ir mokslo raida.
„Noriu treniruoti moderniau, geriau, tiksliau negu kadaise buvo įmanoma. Trenerio darbas ir man pačiam yra nuolatinis tobulėjimas, saviraiška. Viskas yra pažengę ir mes negalime leisti sau tinginiauti. Sportininkai turi trumpą karjerą, apie 5–7 metus aukščiausiame lygyje, todėl mano pareiga išnaudoti jų laiką maksimaliai. Aš turiu ir psichologiškai stiebtis, kad individualiai prieičiau, nes kiekvienas sportininkas yra labai skirtingas, o aukšto meistriškumo sportininkai pasižymi dar didesniu jautrumu. Todėl man svarbu padėti sportininkams atlaikyti psichologinį krūvį, konkurenciją“, – sako M. Skrabulis.
Didžiausią iššūkį sau treneris M. Skrabulis įvardina tokiais žodžiais:
„Ar aš galiu būti tuo treneriu, kuris valdo kitą kūną? Kad jį valdyčiau, pirmiausia turiu mokėti prie jo prieiti. Ne tik patarimais, bet ir įrodydamas savo darbu bei atsidavimu, kad mes suprastume vienas kitą“, – giliai kapsto treneris M. Skrabulis.
Nuo mažens formuoja stiprias asmenybes
Lengvaatlečių šeimoje užaugęs M. Skrabulis įsitikinęs, kad sportas formuoja asmenybę, tad išbando naują būdą užauginti perspektyvių ateities lengvaatlečių kartą, kuriems paaugus, perimtų juos į savo profesionalias rankas. Šiuo tikslu šį rudens sezoną M. Skrabulis su Jonu Žakaičiu įkūrė vaikų ir jaunimo lengvosios atletikos mokyklą „FullGazzAcademy“, investavo į jaunų trenerių psichologinį parengimą, kad lengvoji atletika vaikams būtų ne tik fizinė veikla, bet ir nuo mažens formuotų stiprias asmenybes.
„Norint būti geru sportininku, reikia išmokti atsakomybės, siekti tikslo, ugdytis ryžtą, kantrybę, atsparumą nesėkmėms ir daug kitų savybių. Norime, kad vaikai sportininkui reikalingą charakterį pradėtų formuotis anksti, nes dabar pastebime, kad vaikai linkę dėl savo neatsakingumo kaltinti kitus. Ypač pergyvenu dėl jaunimo kantrybės, nes dabar, jeigu savaitę pasportavę dar netapo čempionais, tai sako „kas čia per nesąmonė?“. O juk nesėkmės ir suformuoja stiprų charakterį! Padedame vaikams suprasti, kad tas, kuris tapo čempionu, treniravosi gal 14 ar 16 metų “, – pasakoja M. Skrabulis.
Čempionas nėra tik tas, kuris laimi
Treneris akcentuoja, kad čempionas nėra tik tas, kuris laimi, bet ir tas, kuris rodo puikų pavyzdį visiems aplinkiniams, kaip siekti pergalių. Todėl savo treniruojamus lengvaatlečius jis skatina demonstruoti gražų sportinį elgesį.
„Mūsų grupėje nebūna taip, kad nepasisveikinsi, nepadėkosi, paėmęs daiktą – nepadėsi į vietą. Visu savo elgesiu demonstruojame sportinę discipliną, atsakomybę. Jeigu mes šiuo laikotarpiu esame tarp geriausių sportininkų, turime rodyti pavyzdį ateinančiai kartai. Nes vaikai visada žiūri į labiau pažengusius. Įsivaizduokite, jeigu vaikai matytų, kad profesionalai, šiuo metu geriausi bėgikai Lietuvoje, atėję į maniežą spjaudytų, rėkautų, numestų gumą, tai tie vaikai galvotų, kad taip elgtis yra normalu, nes taip elgiasi čempionai, geriausi“, – kalba M. Skrabulis.
Pagarbaus sportinio elgesio demonstravimas prasideda jau sprinterių grupės viduje: jų susitarimas –neturėti patyčių, vadovautis humoro jausmu, palaikyti vienas kitą.
„Norime, kad šalia augantys jaunieji bėgikai suprastų, jog rezultatai ateina ne savaime, o dėl to, kad mes esame disciplinuoti, tvarkingi, pagarbūs, inteligentiški, nesusireikšminę, atsakingi, laikomės režimo, sportinės tvarkos ir tuo pačiu rodome aukštus rezultatus“, – savo misiją įvardina M. Skrabulis.
Pats 9-erius metus profesionaliu sprinto bėgiku buvęs M. Skrabulis daug kalbasi su lengvaatlečiais filosofiškai, apie sporto prasmę.
„Sporte svarbus yra visas nueitas kelias, nes jis nesibaigia ties finišu. Kelias, kurį nueini besiruošdamas varžyboms, liks tau visam gyvenimui. Sprintas formuoja atsakomybę, nepalūžimą siekiant tikslo, svajonės, formuoja pasaulėžiūrą, norą kovoti už save, norą įrodyti, kad aš galiu. Ši kelionė turi įtakos visam gyvenimui. O užlipimas ant pjedestalo yra kaip desertas, smagus įrodymas, kad neveltui stengiausi“, – daug plačiau, nei tik pirmos vietos siekimas, sporto prasmę mato treneris M. Skrabulis.
Šis straipsnis yra straipsnių ciklo „Neįgaliųjų sportininkų valia, tikslo siekimas ir psichologinis tvirtumas – įkvėpimas mums visiems!“ dalis. Straipsnių ciklas bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
